LIETUVIŠKA KANAPĖ

LIETUVIŠKA KANAPĖ

Kaip jau užsiminta šiame straipsnyje, lietuviškų pluoštinių kanapių rūšys stipriai skiriasi nuo svaiginimuisi naudojamų kanapių tuo, kad jos turi platų panaudojimo spektrą – nuo pluošto iki maisto bei vaistų gamybos, o tai pat neturi arba beveik neturi tiek psichoaktyvių medžiagų, kurių gausu grynai svaiginimuisi skirtose kanapėse. Mūsų regiono kanapės dar ypatingos tuo, kad jas užgrūdina visi keturi metų laikai – žiemą grūdinasi žemė, o atėjus pavasariui, gavusi saulės šviesos užgrūdinta kanapė užauga net iki dviejų su puse metrų aukščio ir išsikeroja kaip eglė. Tokia augalo forma padeda lengviau skleistis jo išduodamam specifiniam kvapui, kuris atbaido vabzdžius, dėl šios priežasties kai kurie ūkininkaujantys žmonės gretą kitų kultūrinių augalų iki šiol sodina kanapes tam, kad apsaugotų savo derlių nuo kenkėjų – tai puiki alternatyva žemdirbystėje naudojamiems apsauginiams chemikalams. Tuo tarpu paukščiai ir gyvūnai jaučia pačių kanapių maistinę naudą ir gydomąsias galias, todėl jas labai mėgsta, ir ūkininkams jau patiems tenka jas saugoti nuo gyvūnijos.