Lietuva

Lietuva kultūrų kryžkelėje

Lietuva – vidurio Europos valstybė, pirmąsyk paminėta 1009-aisiais metais. XIII-ame amžiuje, vadovaujant Mindaugui, Lietuva suvienijo daugelį laisvų baltų genčių ir kai kurias rytinių slavų žemes į vieną valstybę. Istoriškai nusistovėjęs jos pavadinimas – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. XIV-XV amžiais ši valstybė apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą, Baltarusiją, didžiąją dalį Ukrainos ir dalį dabartinės Rusijos (Smolensko žemes).

XVI a. Lietuva su Lenkija susijungė į vieną valstybę – Abiejų Tautų Respubliką (Žečpospolitą), tačiau XVIII a. pabaigoje ją pasidalino Austrija, Prūsija ir Rusija. Didžioji dalis teritorijos atiteko Rusijai ir išbuvo jos sudėtyje iki pat I-ojo pasaulinio karo. 1918 m. Lietuva atsikūrė kaip laisva valstybė etninėse lietuvių žemėse. 1940 m. ją aneksavo Sovietų Sąjunga, 1941 m. šalis trumpam atkūrė valstybingumą, bet tais pačiais metais jį panaikino nacistinė Vokietija, o 1944 m. vėl grįžo sovietai. Valstybės nepriklausomybė atkurta 1990 m.

Lietuva nuo seno garsėjo tautine ir religine tolerancija. Susikūrusi lietuvių tautos pagrindu ji greitai išsiplėtė į senųjų rusų (rusinų) žemes, iš dalies lietuvių, o vėliau ir lenkų įtakoje kristalizavosi savarankiškos ukrainiečių ir baltarusių tautos. XIV-XV a. sandūroje į etninę Lietuvą pakviesti totoriai ir karaimai, kurie sudarė privilegijuotų karių sluoksnį. Į valstybę taip pat kėlėsi vokiečiai, lenkai, nuo persekiojimų bėgo Europos žydai ir rusai sentikiai. Tuo metu, kai Europoje liepsnojo religiniai karai, XVI a. pasirašytas Tolerancijos aktas, kuris sulygino katalikų, stačiatikių ir protestantų teises. Unikalus atvejis katalikų dominuojamoje šalyje – musulmonų mečetės.

Šiandien lietuviai – viena iš dviejų pasaulyje išlikusių iš baltų genčių susidariusių tautų, greta latvių. Lietuvoje tai – titulinė tauta, sudaranti apie 86% šalies gyventojų. Virš 5% sudaro lenkai, beveik 5% – rusai, toliau rikiuojasi baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai, vokiečiai ir kitos tautinės bendrijos.

Dauguma Lietuvos tikinčiųjų – katalikai, pagal paskutinį surašymą sudarę 77% populiacijos, stačiatikiai sudarė 4%, kitų tikėjimų atstovai renka po mažiau nei vieną procentą. Valstybės pripažinimą turi katalikų, stačiatikių, sentikių, liuteronų, reformatų, judėjų, musulmonų, karaimų, baptistų, sekmininkų, adventistų ir Naujoji apaštalų bažnyčia, jo siekia senovės baltų tikėjimo bendruomenė – Romuva.

Lietuva turi keturis unikalius miestus su viduramžius, renesansą ir baroką menančiais senamiesčiais – sostinę Vilnių, netoli kurios yra geografinis Europos centras, Trakus, Kauną ir Kėdainius. Pagrindinis uostamiestis – Klaipėda – ilgą laiką priklausęs Vokietijai, išsiskiria dar išlikusia vokiška architektūra, nors seniausi pastatai sunaikinti per karus. Išlikęs autentiškas piliakalnių komplektas seniausioje sostinėje Kernavėje, 2017 metų duomenimis visoje Lietuvoje fiksuotas 941 piliakalnis. Išsaugota arba restauruota 11 pilių, kultūros vertybių apskaitoje – 580 dvarų.

Atskiras gamtos ir kultūros paminklas – Kuršių nerija, kurios gyvenvietės sujungtos į vieną Neringos miestą. Lietuvoje gausu kurortų – Neringa, Palanga ir Šventoji pajūryje, Druskininkai ir Birštonas didžiausios šalies upės – Nemuno – vidurupyje, Molėtai ir Palūšė – prie ežerų, tai – vos kelios plačiau žinomos Lietuvos rekreacinės teritorijos.

Lietuvoje – 5 etnografiniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Mažoji Lietuva, Sūduva (Suvalkija) ir Dainava (Dzūkija), kiekvienas – su savomis tarmėmis, istorija, drabužiais, dainomis ir tautosaka. Pietryčių Lietuvoje (Vilnijoje) sutiksite istorinę Lietuvos lenkų bendriją, išsiskiriančią savita kultūrine ir lingvistine tapatybe, kurioje įdomiai dera lietuviški, lenkiški ir baltarusiški klodai. Trakuose iki šiol gyvena karaimai, Nemėžyje – totoriai, Kėdainiuose dar gyva škotų bendrijos atmintis.

Lietuviai – laisvę mylinti tauta, žinanti jos kainą ir atvira pasauliui. Lietuva priklauso NATO ir Europos Sąjungai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Apsaugota kariniu skydu, ši šalis aktyviai dalyvauja globaliose ekonominėse varžybose, pritraukdama užsienio investicijas ir plėtodama savo ūkį.

Lietuva tikrai sudomins tiek istorijos, tiek kultūros, tiek įstabių kraštovaizdžių mėgėjus, o gurmanų laukia kiekviename regione savita virtuvė – nuo cepelinų iki žemaitiško kastinio, nuo karaimų kibinų iki saldaus totoriško šimtalapio. Lietuva – puiki šalis, kurią verta aplankyti.