KANAPĖS TRADICINĖJE VIRTUVĖJE

KANAPĖS TRADICINĖJE VIRTUVĖJE

Dažnas šių laikų lietuvis ne tik neragavo, bet net ir negirdėjo apie kanapinių patiekalų gausą tradicinėje lietuvių virtuvėje, kuriais per šventes ir kasdieną vaišindavosi mūsų protėviai. Naudoti kanapes patiekalų gamyboje labiausiai mėgo žemaičiai, vienas iš populiariausių patiekalų buvo kanapių taboka (spirginė), kurią valgydavo su bulvėmis, toliau sekė kanapinis pienas, kurį gamindavo ant trintų kanapių užpylus vandens. Kanapių rasalas – kanapių pienas sumaišytas su trinta silke ir svogūnais, iš kanapių virdavo netgi košę. Dar vienas labai paplitęs patiekalas tai žilginis – sutrintas kanapių sėklas užpildavo vandeniu, gerai išmaišydavo ir dėdavo ant ugnies, užvirus būdavo dedama svogūnų, druskos ir dar karta išmaišoma. Turbūt labiausiai moderniam lietuvių girdėtas pavadinimas – šiupinys arba šiupininė sriuba, į kurią taip pat dėdavo kanapių. Kūčia – tai buvo svarbiausias šventos vakarienės valgis, skirtas ir protėvių vėlėms. Ji buvo daroma iš riešutų, obuolių, kanapių, aguonų ir visa tai maišoma su miešimu (medumi saldintu vandeniu).