10 Geg PLUOŠTINĖS KANAPĖS: NAUJA – TAI GERAI UŽMIRŠTA SENA
Nors šis augalas kai kuriems žmonėms asocijuojasi su narkotikais, tačiau mokslas iš naujo atranda kanapių teikiamą naudą įvairiose gyvenimo sferose ir jos po truputį skinasi kelią link kasdienio vartotojo. Mažai kam žinoma, kad nepelnytai demonizuojamas augalas tiesiogine bei netiesiogine to žodžio prasme yra įleidęs gilias šaknis į lietuvių kultūrą – pluoštinė kanapė tai ko gero pirmasis kultūrinis augalas Lietuvoje. Jis buvo auginamas ne tik audiniams, bet ir vaistams bei maistui, o pasak archeologinių tyrinėjimų, senosiose gyvenvietėse bei kapavietėse aptiktų kanapinių dirbinių, pluoštinių kanapių panaudojimo papročiams yra bent jau 5500 metų. Negana to, yra įrodymų, kad Baltijos teritorija tai vienas iš regionų, iš kurių kanapių naudojimas paplito po visą pasaulį.
Daug pluoštinių kanapių auginta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki XVIII a., o iki pat viduramžių jos žinotos tik Rytų Europoje, nes buvo vien šiam regionui būdingas augalas. Kanapių pluoštas buvo plačiai naudojamas virvėms vyti, maišams austi, tinklams pinti, audimo nytims gaminti ir drabužiams siūti. Kanapėmis buvo mokamos duoklės, iš jų spaustas aliejus (hemp oil), vartotos paskrudintos sėklos. XV a. Europoje atsirado žaliavų laivams statyti trūkumas, todėl buvo intensyviai pradėta eksportuoti kanapių pluoštą, o kartu su juo ir aliejų bei sėklas. Vėliau, didėjant eksportui, pradėta auginti daugiau linų, o XIX-XX a. kanapės tapo tik pagalbine žemės ūkio kultūra. Iki II-ojo pasaulinio karo kiekvienas ūkininkas augino didesnį ar mažesnį kanapių kiekį, daugiausia pluoštui, 1913 metais 85 proc. visos Europos kanapių plotų buvo europinėje tuometinės Rusijos dalyje. Kanapių auginimas sumažėjo prasidėjus sovietmečiui, o netrukus ir visiškai išnyko, kadangi atsirado gaminiai iš sintetinių medžiagų ir kanapes pradėjo lyginti su narkotikais, nors mūsų regione augusios kanapių veislės neturėjo arba beveik neturėjo jokio narkotinio poveikio.
No Comments